Pasauliniame žiniatinklyje blog‘ų, arba lietuviškai tinklaraščių, yra daug ir įvairių. Nemažai įdomių blog'ų apie „Revit Architecture“ kuria patys programos naudotojai. Juose galima rasti informacijos apie tam tikrus sprendimus ir darbo su šia programine įranga gudrybes. Pateikiame keletą įdomiausių blog‘ų nuorodų:

Pasauliniame žiniatinklyje blog‘ų, arba lietuviškai tinklaraščių, yra daug ir įvairių. Nemažai įdomių blog'ų apie Revit Architecture kuria patys programos naudotojai. Juose galima rasti informacijos apie tam tikrus sprendimus ir darbo su šia programine įranga gudrybes. Pateikiame keletą įdomiausių blog‘ų nuorodų:

http://revitoped.blogspot.com

http://revitfamilies.blogspot.com

http://revitbeginners.blogspot.com

http://greenrevit.blogspot.com

http://revitrocks.blogspot.com

http://revitrants.blogspot.com

http://modocrmadt.blogspot.com

http://architechure.blogspot.com

http://rcd.typepad.com/rcd/revit/index.html

http://revit.rossbar.com

Verta atrasti laiko ir pasižvalgyti po juos – galbūt rasite atsakymų į klausimus, kurie dirbant su „Revit Architecture“ jau seniai Jums neduoda ramybės.

Modeliuojantys su „Revit Architecture“ gali sparčiau dirbti naudodami greitąsias komandas. Pvz., jei klaviatūroje paspausite raidės (pavyzdžiui, W), o po to paspausite tarpo (SpaceBar) klavišą, tai iššauksite sienos brėžimo komandą. Šiame sąraše pateikiamos visos raidės, kurios iššaukia kokią nors komandą:

Sveiki. Modeliuojantys su Revit Architecture gali sparčiau dirbti naudodami greitąsias komandas. Pvz., jei klaviatūroje paspausite raidės (pavyzdžiui, W), o po to paspausite tarpo (SpaceBar) klavišą, tai iššauksite sienos brėžimo komandą.

Šiame sąraše pateikiamos visos raidės, kurios iššaukia kokią nors komandą:

A   - Array

C   - Copy

D   - Door

E   - Edit Requests

F   - Flex Duct

G   - Create Group

O   - Offset

P   - Pin

R   - Reload Latest

S   - Shade

T   - Thick/Thin Lines

V   - View Properties

W  - Wall

Z   - Zoom Window

Pamėginkite dirbti greičiau. Sėkmės.

Dažniausiai projektavimo eiga pradedama nuo elektros schemų sudarymo, o užbaigiama montažinių skydų brėžiniais. Norint išvengti neapdairių klaidų projektuojant montažinių skydų brėžinius, visada galima pasinaudoti elektros schemose esančių elementų informacija. Iš pirmo žvilgsnio viskas nesudėtinga. Tačiau...

Turbūt nesuklysiu sakydamas, jog dažniausiai projektavimo eiga pradedama nuo elektros schemų sudarymo, o užbaigiama montažinių skydų brėžiniais. Norint išvengti neapdairių klaidų projektuojant montažinių skydų brėžinius, visada galima pasinaudoti elektros schemose esančių elementų informacija: ji leidžia automatizuotai parinkti montažinių skydų elementus.

Taigi, Jūs įkeliate elektros schemos elementą į brėžinį ir priskiriate jam kataloginį numerį, pagal kurį programa AutoCAD Electrical parinks montažinio skydo elementą.

Iš pirmo žvilgsnio viskas nesudėtinga. Tačiau reikia neužmiršti, jog montažinėje bibliotekoje esantys elementai išsaugoti coliais. Tuo tarpu Jūs tikriausiai dirbate su metrinės sistemos ilgio vienetais ir Jums reikalingi realūs montažinio elemento išmatavimai.

Ar žinote, jog vienas colis atitinka 25,4 milimetrus? Jeigu taip, tuomet puiku, jeigu ne, nuo šios minutės tai jau žinote... :) Todėl norint įkelti montažinio skydo elementus masteliu 1:1, būtina pasirinkti 25,4 mastelį. Jeigu norite įkelti masteliu 1:2, tuomet pasirinkite 12,7 mastelį ir pan.

Sėkmės

Koordinačių taškų eksportas pagal trianguliacinio (TIN) paviršiaus taškus - verteksus (angl. vertex) gali būti naudingas tuo atveju, jeigu paviršius buvo sudarytas ne iš taškų, o jums reikalingas taškų failas importui į programas „Civil 3D“ arba „Revit“ ar pan. Norint pasiruošti eksportui, reikia:

Koordinačių taškų eksportas pagal trianguliacinio (TIN) paviršiaus taškus - verteksus (angl. vertex) gali būti naudingas tuo atveju, jeigu paviršius buvo sudarytas ne iš taškų, o jums reikalingas taškų failas importui į programas Civil 3D arba Revit ar pan.

Norint pasiruošti eksportui, reikia:

1) nukopijuoti reikamą paviršių į naujai sukurtą, t.y. Surfac > Definition> Edits > Paste Surface:

2) pakeisti naujo paviršiaus atvaizdavimo stilių taip, kad būtų matomi tik taškai, o taškų etikete į tašką:

3) susprogdinti naują paviršių, kad gautume paprastus „AutoCAD“ taškus. Po to atsidarom taškų kūrimo įrankių juostą Points > Create Points, kur pakeičiam nustatymus tai, kad taškų pavadinimas ir aukštis būtų kuriami automatiškai:

4) ir išsirinkam „AutoCAD‘inių“ taškų konvertavimo įrankį:

Atlikę visus aukščiau minėtus veiksmus turime taškų grupę All points su visais paviršiaus taškais, kurią galime eksportuoti mums reikiamu formatu.

Informacija parengta pagal

http://civilcommunity.autodesk.com/blogs/blog/6/blogpost/10511/

Dirbantieji su nešiojamaisiais kompiuteriais arba tie, kurių klaviatūroje klavišas F1 yra šalia ESC, tikriausiai ne kartą susidūrė su problema, kai norint nuspausti „Escape“ klavišą netyčia nuspaudžiamas F1. Tuomet tęsti darbą pavyksta tik uždarius „Help“ langą. Tikriausiai daugelis pagalvojote, kaip būtų patogu, jei F1 klavišą pavyktų išjungti. Padarykime dar geriau - paverskime F1 į ESC.

 

Dirbantieji su nešiojamaisiais kompiuteriais arba tie, kurių klaviatūroje klavišas F1 yra šalia ESC, tikriausiai ne kartą susidūrė su problema, kai norint nuspausti „Escape“ klavišą netyčia nuspaudžiamas F1. Tuomet vietoj to, kad nutraukti komandą, telieka ramiai laukti, kol programa AutoCAD atidaro ir užkrauna pagalbos langą „Help“. Tęsti darbą pavyksta tik jį uždarius.

Tikriausiai daugelis pagalvojote, kaip būtų patogu, jei programoje „AutoCAD“ F1 klavišą pavyktų išjungti. Padarykime dar geriau - paverskime F1 į ESC.

Parašykite komandinėje eilutėje CUI ir spauskite klavišą Enter. Atsidariusiame lange, Command sąraše spauskite DPK (dešinį pelės klavišą) ir pasirinkite „New Command“:
Tada pakeiskite komandos pavadinimą į pvz. „Escape“:
Išskleiskite viršutinę lango dalį, joje suraskite ir spragtelkite „Keyboard Shortcuts“ ir „Shortcut keys“:
Tuomet kairiuoju pelės klavišu spustelkite ant „Escape“ komandos ir, laikydami nuspaudę, nuneškite ją į „Shortcut Keys“:
Pažymėkite „Escape“, tuomet dešiniojoje lango dalyje paspaudę „Key(s)“ laukelyje paspauskite F1 klavišą. Spauskite OK ir uždarykite visus langus. Nuo šiol klavišas F1 veiks lygiai taip pat kaip ir ESC.

Tik dabar nepripraskite vietoj ESC klavišo naudoti F1, nes čia pat ir klavišas F2, kuriam taip pat gali tekti priskirti komandą „Escape“ ;).

Darbas „AutoCAD Electrical“ programine įranga neįsivaizduojamas be projektų valdymo (angl. Project Manager) lange esančių specialių funkcijų. Šios funkcijos leidžia ne tik sukurti naujus projektus ir brėžinius, bet ir parinkti reikiamus kiekvieno projekto ar brėžinio nustatymus, taip pat greitai pašalinti nereikalingus brėžinius ar automatizuotai atnaujinti kampinio štampo lentelės informacinius užrašus. Tačiau šį kartą pakalbėsime apie projekto brėžinių pavadinimų atvaizdavimą.

Darbas programine įranga AutoCAD Electrical neįsivaizduojamas be projektų valdymo (angl. Project Manager) lange esančių specialių funkcijų. Šios funkcijos leidžia ne tik sukurti naujus projektus ir brėžinius, bet ir parinkti reikiamus kiekvieno projekto ar brėžinio nustatymus.

Taip pat jas naudojant galima greitai pašalinti nereikalingus brėžinius ar automatizuotai atnaujinti kampinio štampo lentelės informacinius užrašus. Tačiau šį kartą pakalbėsime apie projekto brėžinių pavadinimų atvaizdavimą.

Pagal nutylėjimą brėžinio pavadinime figūruoja šio brėžinio DWG bylos pavadinimas. Jeigu brėžinio byla išsaugota abstrakčiu pavadinimu, norint atverti reikalingą brėžinį reikės pasikliauti savo intuicija, geriausiu atveju pasinaudoti brėžinio informacija arba brėžinio peržiūros funkcija. Tačiau šie sprendimai nėra patys optimaliausi laiko atžvilgiu.

Geriau pasirinkti Drawing List Display Configuration funkciją, kuri leidžia greitai ir lengvai susikurti reikiamą informatyvų brėžinių pavadinimų atvaizdavimą. Teigiamas rezultatas akivaizdus, kadangi nuo šiol nebereikės klaidžioti po projekto brėžinių sąrašą ir ieškoti taip reikiamo brėžinio.

Sėkmės

Ar žinojote, kad kiekvienas licencijuotos programinės įrangos pirkėjas turi teisę gauti nemokamą spausdintą programos dokumentaciją? Kompanija „Autodesk“ savo klientams specialiai sukūrė svetainę, kurioje galima užsisakyti programos žinyną. Tereikia užsiregistruoti...

Kiekvienas licencijuotos programinės įrangos pirkėjas turi teisę gauti nemokamą spausdintą programos dokumentaciją. Kompanija „Autodesk“ savo klientams specialiai sukūrė svetainę, kurioje galima užsisakyti programos žinyną. Tinklapyje www.autodeskstore.com reikia spausti „Free Documentation“ arba prisijungti adresu

http://www.autodeskstore.com/cgi/store.pl?new_order=true .

Atsidariusiame lange tereikia pasirinkti programinę įrangą, kuriai pageidaujate žinyno, bei kalbą, kuria bus pateikta informacija. Deja, žinynai lietuviškai neruošiami, tačiau kalbų pasirinkimo spektras gana platus: anglų, rusų, vokiečių, lenkų ir kt. Pasirinkus programą ir kalbą, belieka suvesti programinės įrangos licencijos numerį.

Po registracijos į jūsų el. paštą atsiunčiama registracijos aktyvacija, o 2 savaičių bėgyje užsakytą knygą/žinyną „Autodesk“ atsiunčia paštu. Primename - šis siuntimas nemokamas. Belieka surasti laiko atidesnėms žinyno studijoms.

Atsižvelgiame į svetainės lankytojo MariausM siūlymą - šioje temoje pristatome galimybes pataupyti kompiuterio resursus dirbant su „AutoCAD 2009". Kai kurių nurodytų pasirinkčių gali nebūti senesnėse „AutoCAD“ versijose ar „AutoCAD LT“ versijoje.

Atsižvelgiame į svetainės lankytojo MariausM siūlymą - šioje temoje pristatome galimybes pataupyti kompiuterio resursus dirbant su „AutoCAD 2009".

1.  Išjunkite „Ribbon“ įrankių juostą (komanda RIBBONCLOSE) arba persijunkite į „AutoCAD Classic“ darbo aplinką.

2.  Pašalinkite iš brėžinio nenaudojamus mastelius. Komandinėje eilutėje parašykite: -scalelistedit, reset, Reset list YES (nepraleiskite minuso prieš komandą!!!)

3.  Uždarykite nenaudojamas „Tool Palettes“ arba nustatykite jų pasirinktį AllowDocking ir patempkite už paletės krašto, kad ji „įsimontuotų" į „AutoCAD“ langą.

4.  Jei naudojate du ekranus, komandinės eilutės paletę laikykite „įmontuotą" pagrindinio ekrano braižymo lange.

5.  Jei brėžinyje daug sluoksnių, nustatykite kintamajį LAYERDLGMODE=0. Tuomet sluoksniams valdyti atsidarys atskiras langas (CLASSICLAYER) ir pakeitimai bus vykdomi tik paspaudus mygtuką OK. Standartiškai „AutoCAD 2009“ versijoje sluoksniams valdyti naudojama paletė, kuri gali būti nuolat atidaryta. Joje padaryti pakitimai iškart atliekami brėžinyje, tokiu būdu sunaudojant daug papildomų PC resursų.

6.  Išjunkite papildomus ir išsiskleidžiančius paaiškinimus, kurie iššoka palaikius pelę virš mygtuko. Pasirinkite Options>Display> On Window Elements, nuimkite paukštelį nuo Show Rollover Tooltips ir nuo Show Extended Tooltips. Sisteminiai kintamieji TOOLTIPS=1, ROLLOVERTIPS=0.

7.  Išjunkite nenaudojamas pasirinktis Status Bar juostoje Snap Mode, Polar Tracking, Object Snap Tracking, Grid Display, Quick Properties, Dynamic UCS  ir Dynamic Input.

8.  Pakeiskite sisteminį kintamąjį DEMANDLOAD=3 arba Options>Open and Save>External References.

9.  Pakeiskite Options>System>Layout Regen Options, nustatykite Regen when switching layouts. Tai pailgins lapų perjungimo laiką, tačiau tikrai sumažins kritinių klaidų kiekį dėl operatyvios atminties trūkumo. Sisteminis kintamasis LAYOUTREGENCTL=0.

10.  Jei brėžinyje labai daug objektų, gana patogi pasirinktis, kai užvedus pelę ant objekto jis paryškėja. Tačiau ji gali smarkiai apkrauti PC ir sulėtinti darbą, todėl praktiškiau būtų ją išjungti. Options>Selection>Selection Preview pašalinkite paukštelius When a command is active ir nuo When no command is active.

11.  Siekiant sutaupyti dar šiek tiek PC resursų, galima sumažinti Lankų ir Apskritimų atvaizdavimo ekrane tikslumą Options>Display>Display resolution>Arc and Circle smoothness.

12.  Jei turite 4 GB operatyvinės atminties, įjunkite pasirinktį, kad programoms būtų išskirta 3 GB. Pasinaudokite instrukcija, kaip tai padaryti.

13.  Dažnai naudokite AUDIT komandą, kuri pataiso brėžinio klaidas.

14.  Sumažinkite vaizdo plokštės Hardware Acceleration pasirinktį. Pasirinkite Start menu (Windows)>Control Panel>Display>Settings>Advanced. Toliau priklausomai nuo naudojamos vaizdo plokštės parametrai gali skirtis. Reikėtų surasti Hardware Acceleration ir nustatyti Performance pasirinktį ar pan.

15.  Jei turite „NVIDIA Quadro“ vaizdo plokštę, įdiekite specialią tvarkyklę, skirtą ženkliai paspartinti darbą su „Autodesk“ PĮ.

16.  Jei naudojate „NVIDIA“ vaizdo plokštę, patikrinkite, ar procesas nwiz.exe nepasikrauna kartu su „AutoCAD“. Jei taip yra, išjunkite jį bei nenaudokite nView Desktop Manager papildomų funkcijų.

PASTABA. Kai kurių nurodytų pasirinkčių gali nebūti senesnėse „AutoCAD“ versijose ar „AutoCAD LT“ versijoje.

„AutoCAD“ linijos mastelio (Scale) nustatymas kartais gali virsti tikru pragaru. Pavyzdžiui, linija popieriaus lape matoma kaip ištisinė, nors žinome, kad tai tikrai punktyrinė ar ašinė linija, ir ji teisingai matoma modelio erdvėje. Ką daryti?

 

 

 

Atsakymas labai paprastas...

„AutoCAD“ linijos mastelio (Scale) nustatymas kartais gali virsti tikru pragaru. Pavyzdžiui, linija popieriaus lape matoma kaip ištisinė, nors žinome, kad tai tikrai punktyrinė ar ašinė linija, ir ji teisingai matoma modelio erdvėje. Ką daryti?

Atsakymas labai paprastas - PSLTSCALE (Paper Space Linetype Scale, t.y. popieriaus erdvės linijos tipo mastelis).

Jei nustatysite sisteminio kintamojo PSLTSCALE reikšmę 1 (tiesiog surinkite šią komandą ir įveskite 1), „AutoCAD“ vaizduos punktyrinės linijos brūkšnelio ir tarpelio dydį vienodai ir modelio erdvėje, ir spausdinimo lapuose, nepriklausomai nuo spausdinimo lapo lango mastelio (Viewport). Jei punktyro ilgis, tarkim, 5mm, jis bus tokio ilgio ir mastelyje 1:1, ir mastelyje 1:10.

Jei naudojate anotacijų mastelį (angl. Annotation Scaling), jums nereikėtų jaudintis dėl erzinančio neryškaus, visų buvusių parinktų mastelių pėdsako, kuris yra matomas, kai jūs pasirenkate anotuojamą objektą (pvz.: matmenį, tekstą ir panašiai). Tarkime, jūs turite matmenį, kuriam priskirti daugialypio mastelio faktoriai. Kai jūs matmenį pažymėsite, pamatysite visų matmens mastelių neryškų pėdsaką. Paveikslėlyje žemiau pateiktas nepažymėto matmens pavyzdys:

 

 

Jei naudojate anotacijų mastelį (angl. Annotation Scaling), jums nereikėtų jaudintis dėl erzinančio neryškaus visų buvusių parinktų mastelių pėdsako, kuris yra matomas, kai jūs pasirenkate anotuojamą objektą (pvz.: matmenį, tekstą ir panašiai). Tarkime, jūs turite matmenį, kuriam priskirti daugialypio mastelio faktoriai. Kai jūs matmenį pažymėsite, pamatysite visų matmens mastelių neryškų pėdsaką. Paveikslėlyje žemiau pateiktas nepažymėto matmens pavyzdys:

Sekančiame paveikslėlyje pateiktas pažymėto matmens vaizdas su „šešėliais“:

Bjauru! Kad to išvengti, verta pasinaudoti komanda SELECTIONANNODISPLAY, kuri stebuklingai panaikina visus „šešėliavimus“. Tereikia „AutoCAD“ ar jos pagrindu sukurtos programos komandinėje eilutėje parašyti SELECTIONANNODISPLAY, komandos reikšmę prilyginti 0 ir daugialypis mastelio vaizdas jūsų daugiau nebevargins.