Ar žinote, kad BIM procesas nesibaigia vien BIM modelio sukūrimu ir projekto brėžinių paruošimu? Galingos BIM technologijos teikia daug didesnes galimybes, todėl siekiant padidinti BIM programų teikiamą vertę reikia kiek įmanoma labiau panaudoti BIM modelio duomenis.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip tinkama tvarka pateikti BIM modelio informaciją gamybai (į CNC stakles) ir statybai, kokiais būdais tai galima padaryti. Gero skaitymo!

Nuo BIM iki statybos darbų: kaip iš BIM modelio gauti maksimalią naudą

Daugelis BIM programinės įrangos naudotojų žino, kad turint BIM modelį galima lengvai paruošti darbo brėžinius (planus, fasadus, pjūvius, elementų legendas ir žiniaraščius). BIM modelis leidžia sutaupyti daug laiko ruošiant projekto dokumentaciją: BIM programos automatiškai arba pusiau automatiniu būdu formuoja projekto elementų sąrašus, atlieka jų numeravimą, grupavimą, automatinį darbo brėžinių paruošimą. Plačios BIM programų galimybės sumažina poreikį eksportuoti projekto duomenis į kitas programas, kurios rūšiuoja, optimizuoja elementų kiekius ar formuoja projekto sąmatas.

Tačiau ties BIM modelio sukūrimu bei projekto darbo brėžinių paruošimu daugelis projektuotojų ir sustoja, nors BIM programos teikia daug didesnes galimybes. Dauguma tapatina BIM darbo eigos ir BIM modelio sąvokas, todėl neišnaudoja visų BIM galimybių iki pat galo. BIM modelis yra tik 3D modelis su visais jo duomenimis, o BIM procesas nesibaigia vien BIM modelio sukūrimu. Tad kas toliau? Kaip pratęsti BIM modelio panaudojimą iki gamybos ir statybos, siekiant padidinti BIM technologijų teikiamą naudą? Atsakymas - reikia kiek įmanoma pratęsti BIM modelio teikiamų galimybių naudojimą.

Šiame straipsnyje pateiksime pavyzdį, kaip išnaudoti BIM modelio galimybes iki galo. Tai tik vienas iš būdų, tačiau žinodami principus galėsite planuoti savo darbų eigą. Toliau aptariamas pavyzdys – rąstinio namo BIM modelio informacijos pateikimas gamybai (į CNC stakles) ir statybai tinkama tvarka, kurią atspindi darbo su BIM modeliu schema:

Atkreipkite dėmesį - straipsnyje aptariamos rąstinio namo BIM modelio panaudojimo galimybės dirbant su BIM programine įranga „Autodesk Revit“ ir jai skirtais plėtiniais. Vien su „Revit“ programa visa tai taip pat galima padaryti, tačiau dirbant be priedų reikės patiems susikurti visus rąstinio namo elementus, juos rankiniu būdu apipjauti, numeruoti, žymėti. Visi šie veiksmai užimtų labai daug laiko. Be to, būtų sudėtinga BIM modelį tvarkingai pateikti gamybai ir statybai. „Revit“ priedas Wood Framing, į kurį įeina ir rąstinių namų modeliavimo funkcijos, padeda žymiai greičiau atlikti visus modeliavimo ir dokumentacijos paruošimo darbus. Naudojant tuos pačius įrankius ir šiame straipsnyje toliau aptariamus darbo principus, galima organizuoti ir karkasinio namo gamybą: konkrečios sienos karkasui priskiriamas panelės numeris, atitinkamai supjaunami, sužymimi profiliai ir sudedami į paneles.

Taigi, kaip pavyzdį imam rąstinio namo BIM modelį:

Norint gauti statybai tinkamus duomenis iš šio projekto, visų pirma BIM modelyje esančius rąstus reikia atitinkamai sunumeruoti. Tai padaryti galima keliais būdais:

Numeracija reikalinga, kad būtų galima atpažinti kiekvieną rąstą ir juos supakuoti į konkrečias grupes (kiekvienos sienos ar konkretaus vainiko paketus).

Kitas svarbus etapas - visus rąstus reikia sugrupuoti pagal papildomus požymius, t.y. suteikti prioritetus atsižvelgiant į standartines ir nestandartines pjovimo procedūras. Būna mažiausiai dvejų tipų rąstai: tie, kuriems pakanka standartinių pjovimo operacijų, ir tie, kuriems reikia papildomų pjovimo darbų. Rąstų grupavimas pagal papildomus požymius (priorities) priklauso ir nuo būtinų atlikti pjaustymo operacijų, ir nuo mašinos pjaustymo galimybių: kai kurios mašinos gali atlikti visas pjaustymo operacijas, o kitos daro tik tam tikrus atskirus veiksmus (horizontalias išpjovas, kampų nuopjovas ir pan.). Tad laiko taupymo atžvilgiu rąstai grupuojami pagal šiuos požymius:

1. pirmas prioritetas – standartinis pjovimas su papildomomis pjovimo operacijomis ant skirtingų medžio apdirbimo mašinų. Šiam tipui priskirti rąstai į gamybą leidžiami pirmiausia, nes jiems paruošti reikalingos papildomos laiko ir darbo sąnaudos;
2. antras prioritetas – standartinis pjovimas.

Kai elementų numeracija ir grupavimas BIM modelyje pabaigiami, ruošiami CNC failai, kurie bus siunčiami į gamybos stakles. Trumpai visą CNC failų kūrimo eigą apibūdina tokia schema:

CNC failų skaičius priklauso nuo planuojamų pakuočių skaičiaus, kurį numato projektuotojas / gamintojas, atsižvelgdamas į transportavimo priemonės kubatūrą, vežimų skaičių, surinkimo darbų planavimą (kiek konstrukcijų planuojama surinkti per dieną ar per pusę dienos) ir pan. Kiekvienam pagal prioritetus sudarytam pjovimo sąrašui atliekama optimizacijos procedūra, kuri pjovimo darbų metu padeda sumažinti atliekų kiekius. Naudojant „Wood Framing“ galima nurodyti ir pjūklo storį, kad tiksliai žinoti, kiek medžiagos bus išmetama pjaunant.

Optimizavimas priklauso nuo CNC failų kiekio. Kuo daugiau informacijos pateikiama viename CNC faile, tuo geriau veikia optimizacijos programos: galima sutaupyti daugiau medžiagų, kadangi iš vieno rąsto galima išpjauti kelis skirtingų sienų elementus. Tačiau jei suformuojamas vienas CNC failas, mažinamos medžiagų sąnaudos, bet daugiau laiko sugaištama elementų pakavimui. O jei gamybai skirta informacija skaidoma į atskirus CNC failus, optimizacija bus atliekama tik konkretaus vainiko arba sienos pakuotėje (iš vieno rąsto skirtingų sienų elementų išpjauti nebus įmanoma). Kuriant daug CNC failų taupomas darbo laikas, tačiau medžiagų sąnaudos būna didesnės. Bet kokiu atveju, kurdamas failus gamybai gamintojas pasirenka, kas jam svarbiau, ir kuria arba vieną bendrą ar kelis atskirų sienų / vainikų sąrašus:

Atliekant sąrašų optimizaciją, Revit plėtinys „Wood Framing“ aplink angas esančius trumpesnius rąstus sudeda į vieną eilę, surašo jų duomenis (pvz. siena 1-a, vainikas 10, rąstas 1, 2, 3, 4...), žiniaraščiuose pateikia ir medžiagų likučius. Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip atrodo darbo brėžinys, skirtas konkretaus tipo rąstams gaminti:

Naudojant „Revit“ priedus galima lengvai kurti CNC failus, tuo pačiu automatiškai sukuriami ir paruošiami spausdinti gamybai tinkami etikečių failai. Etiketėmis (barkodais) sužymimi visi rąstinio pastato elementai, kurie supjovus pakuojami pagal sieną arba pagal rąstų vainiko numerį:

Svarbu nepamiršti, kad visi rąstai turi būti sužymėti pagal vainiko numerį, o į pjovimo mašiną keliauti atvirkščia surinkimui tvarka, t.y. iš viršaus žemyn, kad pjautų nuo aukščiausiai iki žemiausiai montuojamo elemento. Tokia tvarka padeda užtikrinti, kad pakuotės viršuje atsirastų apatiniai rąstai ir būtų galima sklandžiai surinkti visas statinio dalis (surenkant pastatą nuo viršaus imami elementai dedami apačioj ir taip sklandžiai kylama aukštyn). Todėl gamintojas techniniuose brėžiniuose pakeičia rąstų eiliškumą (reorderina sąrašą), kad pjautų iš viršaus žemyn.

Naudojant įvairius „Revit“ plėtinius (pvz. „Wood Framing“ ir kitas „Be.Smart“ serijos programas), pastato surinkimo brėžiniai generuojami automatiškai: rąstų numeracija brėžiniuose visiškai sutampa su duomenimis etiketėse, kurios po pjovimo darbų klijuojamos ant kiekvieno rąsto, kad būtų aišku, kur šis elementas turi būti montuojamas.

Su plėtiniais galima paspartinti daug darbo brėžinių ruošimo etapų: rąstų prioritetus „Wood Framing“ nustato automatiškai, elementų numeraciją galima paspartinti su jo funkcija „Sort Mark“, o pakuotes suformuoti su funkcija „Smart Assemblies“ ar „Panel Packer“ plėtiniu (priklausomai nuo numatomo pakuotės tūrio).

Taigi BIM modelis gali padėti sumažinti laiko sąnaudas, reikalingas elementams numeruoti, grupuoti,gamybai optimizuoti, etikečių failams ruošti, statybos darbų veiklai organizuoti ir pan. Taip pat BIM modelyje esanti informacija leidžia išvengti klaidų. Tačiau norint gauti maksimalią BIM teikiamą naudą, reikia mokėti BIM modelį panaudoti tinkamai pagal visų – projektuotojų, gamintojų, statytojų - poreikius.